Jau kuris laikas kaip ši knyga guli perskaitytų knygų lentynoje, bet taip ir neprisiruošiau parašyti apie ją. Bet gal būt jau laikas.
Kategorija: Hobis
Hobis – tai darbai prie kurių besikrapštant pranyksta laiko sąvoka ir džiaugiasi širdis…
Kategorijos
Puiki knyga metų pradžiai
Nors atrodo, kad temą rašymams išsirinkau gan paprastą, surasti laiko rašymui vis tiek nepasidarė lengviau. Na bent tikiuosi, kad įrašas šiam bloge gims kiek greičiau ir bus padės vienam kitam žmogui apsispręsti dėl knygos pasirinkimo.
TIK VIENAS DALYKAS: neįprastai paprasta tiesa apie įspūdingus rezultatus
Apie šią knygą aš išgirdau ir su ja įdėmiai susipažinau prieš kelis metus, kai dar nebuvo lietuviško varianto, originalas vadinasi The One Thing – The Surprisingly Simple Truth Behind Extraordinary Results. Taip pat jau rašiau, kad klausausi šios knygos leidėjų podcasto ir nepraleidau nei vieno įrašo.
Kažkokią įrankių dėžę turime mes visi. Merginoms tai rankinukas su kalnu smulkmenų be kurių jos gyventi negali, vaikinams gal būt normalus įrankių komplektas kuris padeda remontuojant dviratį ar automobilį. O programuotojams tai yra rinkinys programinių įrankių (softo) kuris leidžia padaryti tai ką reikia.
Kaip rimtai žiūrite į savo darbo įrankius? Ar galvojate, kad tai su kuo dirbate gali įtakoti darbo rezultatą? Kaip apskritai žmonės renkasi įrankius?
Kartas nuo karto sulaukiu klausimo – „o tai ką esi padaręs?”. Visada atsakau panašiai – po 50 projektų nustojau skaičiuoti 🙂 Bet gal laikas vieną kartą susirašyti viską ir turėti vienoje vietoje, kad būtų galima konkrečiau ir tiksliau atsakyti į šitą klausimą.
Man nemažai laiko tenka praleisti automobilyje keliaujant į darbą ir atgal. Kažkada pamačiau video apie asmeninį tobulėjimą ar mokymąsi ir įstrigo mintis – jei žmogus sėdėdamas automobilyje klausytų kokių nors mokymų tai vieni metai prilygtų praktiškai normaliam kelių metų universiteto kursui. Na žinoma – jei automobilyje sėdite mažiau nei valandą per dieną tai gal būt Jums ši taisyklė ir netinka. Bet jei sėdite daugiau?
Kategorijos
Ar svarbu turėti hobį?
Taigi laikas dar vienam blogo įrašui. Šį kartą tai bus lengvas pasvarstymas apie asmeninius projektus kurie dažnai būna įkvėpti kokio nors hobio.
Kažką darome visi
Nepriklausomai nuo profesijos, dauguma iš mūsų turime kažkokių hobių, pomėgių ir panašių dalykų. Aš pavyzdžiui esu visiškas Renault ligonis – daugybę metų dalį savo laisvalaikio skirdavau būtent su šia automobiliu marke susijusiems renginiams, pasisėdėjimams ir panašiems dalykams, nemažai visko organizuodavau arba tiesiog dalyvaudavau, netgi buvau Renault 19 klubo prezidentu. Suprantu, kad tinkamai užimti tokias pareigas reikia laiko, tada pagausėjus mano šeimynai pasitraukiau iš pareigų užleisdamas vietą kitiems, jaunesniems ir energingesniems…
Kita šio pomėgio pusė susijusi su darbu – man teko ir dar dabar kartais tenka pasirūpinti svetainių veikimu, atnaujinimu ir t.t. Bet įdomiausias dalykas gal būt yra tas, kad Renault mano gyvenime atsirado kur kas anksčiau nei pragyventi pradėjau iš programuotojo atlyginimo. Ir taip išeina, kad vienas „nekaltas” hobis padėjo kitam hobiui tapti ne tik hobiu, bet ir darbu. Tie puslapiai kuriuos prižiūrėdavau nemokamai tapo puikia mokymosi priemone bei įrašu portfolio. Na žinoma kartais nėra ten labai daug kuo didžiuotis, bet jei palygini save su tuo kas ką tik baigė kokius kursus ar net universitetą tai tu jau turi ką parodyti.
Panašių istorijų yra labai daug
Šiais laikais kai viskas gali tapti verslu nėra nei menkiausios priežasties, kodėl tavo hobis negalėtų tapti verslu. Įdomumo dėlei uždaviau Google klausimą – „hobby into business„. Rezultatų kiekis ir įvairovė pasako, kad ne vienas hobis nukeliavo šituo keliu.
Atvirai kalbant aš niekada per daug nesusimąsčiau šituo klausimu, bet rašydamas šitą savo blogo įrašą manau būsiu priverstas tą padaryti 😀
Kaip žmogus kuris visą dieną praleidžia prie kompiuterio, turiu kiek iškreiptą supratimą apie Internetą, jo naudą ir panaudojimo būdus. Ir kartais taip nutinka, kad potencialo turintį žmogų pamatau iš labai toli. Kartais net bandau užduotį tam žmogui klausimą pvz. – kaip jam atrodo, ar tai ką jis daro yra kam nors vertinga? Atsakymas dažniausiai būna – NE, kas čia tokio, tiesiog rašinėju socialinėse platybėse apie savo pomėgį motociklams, ar kompiuterių hardware’ui, gi čia kiekvienas taip gali ir tiek. Taip, kiekvienas gali, bet… kiek iš jų tą daro? Ar neatrodo, kad jei tu gali ir dar darai tai jau kažką reiškia?
Turinio galia
Niekas Pasaulyje nedaro to, kas neįmanoma. Gal būt tam reikia daug žinių ar pinigų ir tik tada tai pasidaro įmanoma, bet fakto tas nekeičia – niekas nedaro to, kas neįmanoma. Todėl manau pirmame šios pastraipos sakinyje reikėtų atkreipti dėmesį į žodį nedaro arba gal būt dar ir numesti dalelyte ne ir paanalizuoti žodį daro.
Kaip labai gali skirtis „daro” nuo „nedaro”?
Na manau kad skirtumas yra nepaprastai didelis kaip tokiam mažam žodžiui. Tai ką mes pastebime iš karto dažniausiai sunkiai galime įvertinti pridėję kažkiek laiko. Finansininkai ir tie kurie moka skaičiuoti ar šiaip imti paskolas žino, kas yra palūkanos, kad jos susideda ir t.t. Tai šiems žodžiams (daro/nedaro) veikia panašūs dalykai – kai tu pradedi daryti kažką paprasto, po to gali padaryti kažką šiek tiek labiau rimtą nei paprastą. Lygiai taip pat ir su nedarymų – nepadarai vieno dalykėlio, negali padaryti ir kito dalykėlio ir t.t.
Visą tai įvertinus labai greitai pradeda aiškėti turinio galia. Turinys yra tas daiktas, kas maitina visą Internetą, visą žmoniją ir kiekvieną iš mūsų atskirai. Mes atsikeliame ir po akimirkos sėdime turinyje kurį pateikia socialinė spauda, gal būt kiti labiau mėgsta spausdintą turinį ir pirmai progai pasitaikius griebia laikraštį, bet esminis dalykas nesikeičia – mes gauname turinį. O kaip manote ar tas visas tas turinys atsiranda savaime niekam piršto nepajudinus? Manau net pirmokui aišku, kad ne. Vadinasi tai kažkam kainavo bent jau kažkiek laiko. Na tarkim čia buvo tas Jonas kurio hobis rašyti ir to turinio nelaiko vertingu, bet… Jei Jonas vieną dieną parašys knygą ir jo nieko verti dalykai bus parduodami ant lentynos? Tada kita šneka, gi knygą galima pačiupinėti ir pats Jonas turbūt ne vieną knygą yra pirkęs ir žino kiek tai kainuoja…
Taigi vadinasi net hobis rašyti gali atnešti naudos, o ką jau kalbėti apie kitokius hobius. Kažkur skaičiau, kad vienas žmogus labai mėgo skraidinti visokius lėktuvėlius ir vėliau dronus. Po kažkiek laiko jo hobis tapo renginiu į kurį susirenka daugybė žmonių pasižiūrėti į kitus, pasivaržyti ir išmokti kažko naujo.
Pabaigai
Noriu palinkėti kiekvienam turėti po hobį ir gal būt netgi ne po vieną jei tai suderinama. Pasidalinkite savo hobiu komentaruose. Jei Jūsų hobiui gali kaip nors padėti mano hobis/hobiai – rašykite.
Linkiu sėkmės visiems ką pažįstu ir kas krapštosi prie savo hobių 🙂 Kas prie rankinukų, kas prie pirčių ar saunų, kas prie kompiuterių geležių ar prie internetinio projekto, o gal net prie roboto kuris pakeist Pasaulį!
p.s. paskutiniame sakinyje išvardinau kelių pažįstamų hobius, tikiuosi jie nieko prieš 😉
Turiu įtarimą, kad bent jau man to gali prireikti gan dažnai, tai pamaniau gi turiu visų pamirštą dienoraštį ir jame galiu pasirašyti tokius dalykus. Tai pradedam.
Problema: suinstaliavus Ubuntu nuo 16.04 versijos pagal nutylėjimą instaliuojant PHP gauname 7.* versiją. Tai yra puiku ir jokia čia problema, nebent… tas serveris yra bandymų poligonas ir reikia, kad veiktų šiek tiek senesni projektai. Tai čia galima prigalvoti visokių sprendimų – na bent jau aš buvau prigalvojęs kaip galima išspręsti šitą problemą. Ne tik prigalvojau, bet ir vieną iš jų panaudojau. Na bet apie tai parašysiu gal kitą kartą. Dabar trumpai drūtai ko reikia, kad PHP pasentų atgal 🙂
Visų pirma prisidedam repozitoriją kurioje guli tai ko reikia, po to utnaujinam viską ka turim:
sudo add-apt-repository ppa:ondrej/php
sudo apt-get update
Po to instaliuojam tai ko reikia (galima papildyti/išmesti pagal poreikius):
sudo apt-get install php7.0 php5.6 php5.6-mysql php-gettext php5.6-mbstring php-mbstring php7.0-mbstring php-xdebug libapache2-mod-php5.6 libapache2-mod-php7.0
O po to perjungiam iš vienos versijos į kitą, maždaug taip jei iš 7.* į 5.6:
sudo a2dismod php7.0 ; sudo a2enmod php5.6 ; sudo service apache2 restart
sudo update-alternatives –set php /usr/bin/php5.6
Arba taip jei reikia atkeisti atgal:
sudo a2dismod php5.6 ; sudo a2enmod php7.0 ; sudo service apache2 restart
sudo update-alternatives –set php /usr/bin/php7.0
Principe galima prasiversti ir su pirma eilute – antroji skirta CLI tai jei nenaudojate galite ir neliesti, na bet gal būt tvarkingiau kai viskas yra visur vienodai ir net prireikus nekils klausimų.
Pirma mintis buvo kas kart prireikus kokio serverio kurį galima panaudojus išmesti instaliuoti viską rankomis. Bet po to susiradau tokį skriptų rinkinuką kuris daro maždaug tai ko reikia, bet ne visai. Instaliuodamas LAMP neklausia nieko apie versijas ir sumeta tai kas oficialiai duodama. Tai tenka improvizuoti. Pamaniau ok, persidarysiu visą tą skiprtuką pagal save, o po to persigalvojau kai radau šitą perinstaliavimo į senesnę versiją būdą. Aišku reikėtų pasidaryti papildomą skiprtuką iš šitų kelių eilučių ir reikalai dar pagerėtų, na bet bent jau prisiverčiau viską užsirašyt ir tai nėra blogai 😀
Jei kam įdomu, tai originalus atsakymas guli čia.
Pamojuokit jei kam nors tai pravers sutaupyti bent vieną kitą minutę 😉